Kroviniu pervežimas Lietuvoje

Kroviniu pervežimas Lietuvoje

Papasakosiu savo istoriją, nes gal ji padės ir kitiems žmonėms, kurie irgi susidūrė su jausmu, kad nėra teisybės. Krovinių pervežimas Lietuvoje buvo mano duona kasdieninė apie šešis metus. Dirbau vienoje įmonėje Klaipėdoje. Kartais atrodo, kad visas uostamiestis išsilaiko ir išgyvena tik iš krovinių. Juk Lietuvoje nerasi kito uosto, kuriame būtų tokie puikūs vartai į tarptautinius vandenis, tiesiogine šio žodžio prasme. Taigi nenuostabu, jog ir daug mano pažįstamų žmonių dirba tokioje srityje, kaip koordinavimas, logistika, pervezimas, tarpininkavimas. Krizės metu klibėjo kėdės visiems, tačiau stipriausieji liko, aš irgi likau. O kas dabar? Kaip dabar viskas yra?

Krovinių pervežimo paslaugos

Iki atostogų mano atlyginimas buvo toks didelis, kad laisvai galėjau sau leisti, tarkime, keliauti į Turkiją atostogauti kas du mėnesiai – po kelias dienas. Kaip supratote, krovinių pervežimas Lietuvoje gali būti ir tikrai itin pelninga sritis, jeigu tik joje dirba tikrai gabus ir gebantis gerai viską organizuoti vadovas. Jeigu ne – tada atsiranda tas įprastas pasmerkimas, kuris, ko gero, atsiranda visiems ir nuolatos, kas nemoka gerai atlikti savo darbo. Tačiau čia svarbiau ne asmeninė jausena, o tai, kaip Lietuvoje gali vystytis verslas. Taigi, mūsiškių kroviniu ir siuntų pervežimo įmonė dirbo kuo puikiausiai, pervežimas buvo labai efektyvus. Darbo turėjome visi, o ir mus valdyti tikrai mokėta gerai.

Krovinių pervežimai Lietuvoje

Tačiau prasidėjus krizei, kaip visada, prasidėjo ir kažkokie sukrėtimai. Net tokia stabili sritis, kaip krovinių pervežimas Lietuvoje, tapo gana lanksti ir nepaslanki, ir mes pamatėme, su kokia jėga juda mūsų kėdės. Galvotum, gal tai požeminės kroviniu pervežimo paslaugos, gal ten po apačia važiuoja ir drebina paviršių kokie nors didžiuliai traukiniai ar kažkas tokio? Tačiau iš tiesų yra ne taip, iš tiesų tai dreba mūsų sėdynės perkeltine prasme. Nes pervežimai mūsų įmonėje tam tikru metu irgi ėmė strigti. Taigi, prieš man išeinant atostogų, aš tiesiog džiaugiausi, kad jos prasideda.

Juk buvo rizikingas laikas. Mačiau, kaip vyksta perkraustymo paslaugos, kaip mes keliamės iš savo gražiosios didelės kontoros į mažą nutriušusį kabinetą. Mačiau, kaip iš šefo kabineto išeidavo ne tokie jau ir patenkinti žmonės, arba jiems skirdavo kažkokį bandomąjį laikotarpį, arba kirpdavo jų atlyginimus. Taigi, išėjau ramia širdimi – maniau, kol grįšiu viskas susitvarkys.

Krovinių pervežimo paslaugos

Kai tik grįžau, ir į mane ėmė plūsti kroviniu pervežimo paslaugos ir daugybė kitų įvairiausių darbo užklausimų, iškart susidūriau su realybe. Tada dar vyko kroviniu pervežimas i Norvegija, o vėliau prasidėjo ir į Čekiją. Gaudavau neįtikėtinai didelius krūvius – turėdavau išmokti naujas kalbas per kelias savaites. Sąlygos buvo tokios sudėtingos, jog akivaizdu, kad sudarytos tam, kad galėtų mane išmesti. Taigi, pirmiausiai man nurėžė algą, o po to tiesiog atleido. To buvo galima tikėtis, tačiau tuo metu aš nežinojau, ką daryti, aš neturėjau kitos išeities, neturėjau pasirinkimo.

Tik paskui sužinojau, kad nesvarbu, kokia tai įmonė, kurioje dirbi, nesvarbu, ar tai kroviniu pervežimo Lietuvoje (kainos visokios), ar tai tiesiog elementari parduotuvė, tačiau štai taip išmesti žmogaus iš darbo vietos – visiškai niekas neturi teisės. Bet kas galėjo man padėti, jeigu aš nežinojau savo teisių? Taigi, moralas toks: žinok savo teises.